- kantaplis
- ×kantãplis (vok. Pantoffel) sm. ppr. pl. (2) 1. pusbatis (batas be aulo): Pasisiuvau naujus kantaplius Rk. Dabar šlapia, apsiauk kantãpliais Pc. Įsikišk kantapliuos – nešma karvėms gert Sv. Tas purvas nuo kojų kantapliùs traukia Trgn. Šitiej kantaplėliai ne šiaučiaus siūti TDrIV168(Kb). 2. Ob, Lp klumpė; medpadis; labai prastas autuvas: Tie kantapliai nuspaudė kojas Glv. Ar tu turi kantãpliam medžio? Ds. ^ Kokias vyras, toki jo ir kantapliai Pns. Boboms sėdėti užpečkyje, nesivalkioti kaip kantapliams paskui vyrų Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.